Jonas Kadžionis – Biografija

 

        
J. Kadžionis-Bėda, 1961                     J. Kadžionis-Bėda, 1957                     Malvina Gedžiūnaitė-Kadžionienė-Sesutė

       
J. Kadžionis, 2011

Biografija | Interviu

Jonas Kadžionis 1928 m. gimė Lietuvoje, Anykščių rajone, Piktagalio kaime Alekso ir
Petronėlės Kadžionių šeimoje. Kaip ir dauguma to meto šeimų J. Kadžionio šeima buvo
daugiavaikė. Joje augo 11 vaikų. Jono Kadžionio tėvai ūkininkavo, keli vyresnieji broliai
tarnavo pas turtingesnius ūkininkus, seserys užsiėmė tradiciniais to meto amatais: siuvo,
verpė, audė.
J. Kadžionis, ketverius metus prieš Pirmąją sovietų okupaciją mokėsi Pieninių kaime
(Anykščių r.) pradžios mokykloje, kurioje baigė keturis skyrius. Kaip ir daugumai to meto
jaunuolių okupacijos ir karas sutrukdė tęsti tolimesnius mokslus, todėl gyvendamas tėvų
namuose dirbo šeimos ūkyje. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu Jono Kadžionio šeima
vertėsi gerai. Turėdami nemažai žemės ir daug dirbdami neblogai prasigyveno. Kaip mini J.
Kadžionis, jo seserys jau galėdavo sau leisti rengtis taip, kad nebesiskirdavo nuo turtingųjų.
Vienas iš Jono Kadžionio brolių, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje užsakė žurnalą
„Karys“. Straipsniai esantys jame smarkiai prisidėjo prie visos šeimos vaikų pasaulėžiūros
formavimo. Anot dabartinių Lietuvos istorikų, viena iš prielaidų kodėl tiek daug Lietuvos
jaunuolių Antrosios sovietų okupacijos metais išėjo partizanauti būtent ir yra Nepriklausomoje
Lietuvoje diegtas stiprus patriotinis ugdymas. Jono Kadžionio, kaip ir daugelio
Nepriklausomoje Lietuvoje augusių jaunuolių paauglystėje susiformavusios vertybinės
nuostatos padėjo pagrindus tolimesniam jų gyvenimo būdo pasirinkimui. Keli J. Kadžionio
broliai išėjo partizanauti dar nepasibaigus karui. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje,
1948 m. pavasarį, ištrėmus dalį šeimos, vengdamas tarnybos sovietinėje kariuomenėje, prie jų
prisijungė ir J. Kadžionis.
1948-1949 m. buvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, Algimanto apygardos Šarūno
rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. 1949-1953
m. J. Kadžionis-Bėda buvo Laisvės rajono kovotojas, išsilaikęs tarp trijų paskutinių šio rajono
partizanų, gyveno slapstydamasis miško bunkeriuose Kavarsko-Dabužių-Traupio apylinkėse.
1949 m. vedė Malviną Gedžiūnaitę-Kadžionienę-Sesutę (1923-1992). J. Kadžionio žmona taip
pat buvo partizanė, laisvės gynėja. 1952 m. sausį Jonui ir Malvinai Kadžioniams besislapstant
bunkeryje gimė sūnus Antanas.
1953 m. J. Kadžionis kartu su žmona buvo apgaule įviliotas į pasalą ir agentų smogikų
suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. Pabaltijo karinis tribunolas jį ir jo žmoną nuteisė po 25 metus
kalėti ir po 5 metus tremties. Po Kadžionių arešto ir išvežimo į lagerius, jų sūnų užaugino
visai svetimi žmonės. Net ir būdamas lageryje, atskirtas nuo šeimos ir žinodamas, kad
Lietuvoje vienas auga jo sūnus, J. Kadžionis atsisakė prašyti malonės ar prisipažinti buvęs
suklaidintas. Atkalėjo Rusijoje visą jam skirtą bausmės laiką. Iš pradžių jis buvo laikomas
Omske, kur dirbo medienos apdirbimo fabrike, paskui statė naftos perdirbimo gamyklą
Taišete, vėliau buvo kalinamas Mordovijoje bei Permėje, dirbo lentpjūvėse. M. Kadžionienė iš
lagerio buvo paleista 1958 m. Buvo atsižvelgta į tai, jog Lietuvoje paliktas sūnus. Kadangi
kalėjo atskirai, tais pačiais metais M. Kdžionienė aplankė J. Kadžionį lageryje. Iki 1978 m.
šeima matėsi bene 16 kartų.
Atlikus bausmę, 1978 m. ir J. Kadžioniui buvo leista grįžti į Lietuvą. Čia jis apsigyveno pas
žmoną Pajūryje (Šilalės r.), dirbo Pajūrio bažnyčios valytoju. Sovietinės valdžios
persekiojamas, jis kiek laiko slapstėsi, paskui buvo apkaltintas veltėdžiavimu ir 1983 m. vėl
ištremtas į Kaliningrado sritį (Rusija), ten dirbo lentpjūvėje, kol 1989 m. išėjo į pensiją.
Lietuvos Atgimimo metais J. Kadžionis gavo teisę grįžti gyventi į Lietuvą ir 1989 m. kovą
čia persikėlė. J. Kadžionis 1998 m. balandžio 14 d. buvo pripažintas kariu savanoriu, 1998 m.
gegužės 13 d. jam buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis. Dabar jis yra atkurtosios
Algimanto apygardos partizanų vadas, dimisijos kapitonas, rūpinasi partizaninės kovos
atminimo įamžinimu. Jo iniciatyva įrengtas memorialas žuvusiems Traupio apylinkių laisvės

gynėjams atminti, paženklintos kelios partizanų kovų, žūties ar palaidojimų vietos Kavarsko
apylinkėse. Jis surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške ir kartu su kitais
entuziastais jį 2009 m. vasarą atkūrė, naudoja edukaciniams renginiams. J. Kadžionis
apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino 3 laipsnio ordinu – Komandoro kryžiumi. Laisvalaikiu
kuria dainas ir eilėraščius, rašo prisiminimus.

Apklausė Ingrida Vilkienė, Eglė Šukytė-Malinauskienė, Tomas Kavaliauskas